Take a photo of a barcode or cover
4.31 AVERAGE
4.31 AVERAGE
dark
emotional
funny
hopeful
reflective
sad
tense
medium-paced
Plot or Character Driven:
A mix
Strong character development:
Yes
Loveable characters:
Yes
Diverse cast of characters:
No
Flaws of characters a main focus:
Complicated
rip robby lohkamp you would have loved the smiths
This book captured then captivated me.
The three titular comrades are old Army buddies, ten years after their service in the First World War, who are struggling to keep a auto mechanic business afloat in the years between the Germany's great inflation and the Great Depression. Their evenings are spent among prostitutes a a local bar where Robert plays the piano for tips. One comrade, Gottfried, bills himself as "the last Romantic." The other, Otto, is an aspiring race car driver, immensely proud of a souped-up car that he has named "Karl."
Then She walks in. Pat. A blue-eyed, raven-haired beauty. Robert is smitten. His world shifts, and his comrades rally to his support.
Heck, I was smitten by Pat. It has been years since I read Remarque's masterpiece, All Quiet on the Western Front. I had nearly forgotten his gift for character. I found myself rooting for these characters, delighting at their hard-earned lessons on living and loving. There is so much wisdom in this book, so much its characters are willing to reveal about their vivid inner lives.
One thing that the characters keep hidden is their past--whether it is the three comrades' experiences in the War, or Pat's struggles with her health. In the last third of the book, the three comrades face death once again, which puts their friendship to the ultimate test and breaks the reader's heart, along with theirs.
This is an amazing, wonderful book. I didn't expect to like it. Instead I loved it. Highly recommended.
The three titular comrades are old Army buddies, ten years after their service in the First World War, who are struggling to keep a auto mechanic business afloat in the years between the Germany's great inflation and the Great Depression. Their evenings are spent among prostitutes a a local bar where Robert plays the piano for tips. One comrade, Gottfried, bills himself as "the last Romantic." The other, Otto, is an aspiring race car driver, immensely proud of a souped-up car that he has named "Karl."
Then She walks in. Pat. A blue-eyed, raven-haired beauty. Robert is smitten. His world shifts, and his comrades rally to his support.
Heck, I was smitten by Pat. It has been years since I read Remarque's masterpiece, All Quiet on the Western Front. I had nearly forgotten his gift for character. I found myself rooting for these characters, delighting at their hard-earned lessons on living and loving. There is so much wisdom in this book, so much its characters are willing to reveal about their vivid inner lives.
One thing that the characters keep hidden is their past--whether it is the three comrades' experiences in the War, or Pat's struggles with her health. In the last third of the book, the three comrades face death once again, which puts their friendship to the ultimate test and breaks the reader's heart, along with theirs.
This is an amazing, wonderful book. I didn't expect to like it. Instead I loved it. Highly recommended.
emotional
reflective
sad
slow-paced
Plot or Character Driven:
Character
Loveable characters:
Yes
Flaws of characters a main focus:
Complicated
Pretty good story - not sensational in terms of highs and lows and page turnability, but it certainly was not dull.
Neįsivaizduoju, ką veikiau, o tuo labiau skaičiau, kad nieko nežinojau apie šį klasikos perlą. Tikriausiai daugeliui santykis su tokio tipo romanais gana sudėtingas. Atrodo, kad reikia išlaukti ar sulaukti tam tikro amžiaus, nusiteikimo, o va tada ateis malonumas mėgautis nesenstančiomis knygomis. O ir mokyklos privaloma literatūra gana atbaido nuo tokio žanro knygų. Taip buvo ir mano atveju. Klasika man atrodė tiesiog pasenusi savu laiku, bet vis dar vertinama, sunkiai skaitoma ir suprantama tik nedaugeliui. Tačiau po šio Remarko romano „Trys draugai“ jaučiuosi lyg iki dangaus pakylėta ir su vieninteliu klausimu galvoje: „kodėl, o kodėl aš šią knygą perskaičiau tik dabar?“.
Taip, čia nerasite kažkokio tai ypatingo veiksmo, dramos, kuri neleidžia užmigti ar intrigos, kuri prikausto iki išnaktų. Tačiau čia rasite tą tikrąjį nesuvaidintą ar nepritemptą gyvenimą apie tikrąsias vertybes: draugystę, meilę, atsidavimą, pasiaukojimą. O kur dar pačių pagrindinių veikėjų prisiminimai apie karą, kurie įterpti taip nejučiomis, lyg pats dalyvautum draugų pokalbyje ir dalintumeisi įspūdžiais. Ir taip taip, čia žmonės dažnai, gal net per dažnai vaikšto į barus, daug geria ir tiesiog alkoholis liejasi laisvai, bet net ir tokiose situacijose šie draugai, mylimieji mąsto apie gyvenimo prasmę, ieško išeities taškų, nesutaria dėl filosofinių išvedžiojimų, bet tuo pačiu leidžia vienas kitam išsikalbėti, kas guli ant širdies ir jausmų.
Knyga išleista XX a. antrojoje pusėje, tad kas čia gali būti aktualaus, juk minimas karas, netektys, vertybių krizė, bevaisės darbo paieškos, o kur dar aiški visuomenės sluoksnių atskirtis. Bet šis romanas man pasirodė kaip niekada artimas ir aktualus. Ta pagrindinė visų žmonių siekiamybė išgyventi, mėgautis pačiu gyvenimu paprasčiausiai laiką leidžiant su draugais ir tiesiog žmogiškosios laimės paieškos per įvairias patirtis svarbios išliko iki šiol. Atrodo, pasiekėme technologijų kūrimo piką, bet vidinės vertybės tikrai nuo to nepasikeitė. Apie tai iš šis romanas. Kad ir kokios aplinkybės tave suptų, gyvenimiški pamatai išlieka tie patys.
Šioje trumpoje apžvalgoje arba gal geriau teigti - savuose pamąstymuose apie „Tris draugus“ - nepaminėjau nei veikėjų vardų ar pritraukiančių siužeto linijų, nes romano esmė net ne tame. Žinoma, knygos pagrindą sudaro trys draugai, bet tie antraeiliai veikėjai atrodo tokie pat svarbūs ir atneša savo indelį, priverčia taip pat susimąstyti ir pamatyti skaudžią realybę jų akimis. Ir prisipažinsiu, skaitydama dažnai net pavydėdavau pagrindiniams veikėjams jų draugystės, atsidavimo, kai iš tikro dėl vienas kito padarytum bet ką ir tai nėra tik žodžiai.
Daugiau apžvalgų rasite:
https://www.juoduantbalto.lt
IG: https://www.instagram.com/panele_zi
Taip, čia nerasite kažkokio tai ypatingo veiksmo, dramos, kuri neleidžia užmigti ar intrigos, kuri prikausto iki išnaktų. Tačiau čia rasite tą tikrąjį nesuvaidintą ar nepritemptą gyvenimą apie tikrąsias vertybes: draugystę, meilę, atsidavimą, pasiaukojimą. O kur dar pačių pagrindinių veikėjų prisiminimai apie karą, kurie įterpti taip nejučiomis, lyg pats dalyvautum draugų pokalbyje ir dalintumeisi įspūdžiais. Ir taip taip, čia žmonės dažnai, gal net per dažnai vaikšto į barus, daug geria ir tiesiog alkoholis liejasi laisvai, bet net ir tokiose situacijose šie draugai, mylimieji mąsto apie gyvenimo prasmę, ieško išeities taškų, nesutaria dėl filosofinių išvedžiojimų, bet tuo pačiu leidžia vienas kitam išsikalbėti, kas guli ant širdies ir jausmų.
Knyga išleista XX a. antrojoje pusėje, tad kas čia gali būti aktualaus, juk minimas karas, netektys, vertybių krizė, bevaisės darbo paieškos, o kur dar aiški visuomenės sluoksnių atskirtis. Bet šis romanas man pasirodė kaip niekada artimas ir aktualus. Ta pagrindinė visų žmonių siekiamybė išgyventi, mėgautis pačiu gyvenimu paprasčiausiai laiką leidžiant su draugais ir tiesiog žmogiškosios laimės paieškos per įvairias patirtis svarbios išliko iki šiol. Atrodo, pasiekėme technologijų kūrimo piką, bet vidinės vertybės tikrai nuo to nepasikeitė. Apie tai iš šis romanas. Kad ir kokios aplinkybės tave suptų, gyvenimiški pamatai išlieka tie patys.
Šioje trumpoje apžvalgoje arba gal geriau teigti - savuose pamąstymuose apie „Tris draugus“ - nepaminėjau nei veikėjų vardų ar pritraukiančių siužeto linijų, nes romano esmė net ne tame. Žinoma, knygos pagrindą sudaro trys draugai, bet tie antraeiliai veikėjai atrodo tokie pat svarbūs ir atneša savo indelį, priverčia taip pat susimąstyti ir pamatyti skaudžią realybę jų akimis. Ir prisipažinsiu, skaitydama dažnai net pavydėdavau pagrindiniams veikėjams jų draugystės, atsidavimo, kai iš tikro dėl vienas kito padarytum bet ką ir tai nėra tik žodžiai.
Daugiau apžvalgų rasite:
https://www.juoduantbalto.lt
IG: https://www.instagram.com/panele_zi
emotional
medium-paced
Plot or Character Driven:
A mix
Strong character development:
No
Loveable characters:
Yes
Diverse cast of characters:
N/A
Flaws of characters a main focus:
Complicated
My first Remarque! It was alright. An interesting look at Germany in the inter-war period, but I felt as though there wasn’t enough focus on the actual comrades. The love story was a little plain because the Camus-style writing (perhaps just the English translation) was very detached. I did cry when Köster sold Karl, and if I think about it there probably were some interesting moments but a lot of it was just “woke up…worked until dark…had rum…walked home” in a very “mother died today” way so those standout moments (like unemployed people in the museum, Hasse’s suicide) get a little lost in the mud. I didn’t feel as though I had to force myself to read it at all; it was interesting, just not as life-changing as I expected following my mom’s descriptions. Not at all a typical book for me but I was still very compelled to finish it, which I think was a good sign, though I found it to be somewhat predictable.
Ach, tas Remarkas. Knygų pabaigos visada šauna tiesiai į paširdžius.
emotional
hopeful
inspiring
reflective
relaxing
medium-paced
Strong character development:
Yes
Loveable characters:
Yes
Diverse cast of characters:
Yes
emotional
funny
reflective
sad
medium-paced
Plot or Character Driven:
Character
Strong character development:
No
Loveable characters:
Yes
Diverse cast of characters:
No
Flaws of characters a main focus:
Complicated