Take a photo of a barcode or cover
3.8 AVERAGE
3.8 AVERAGE
Koks nuostabus kūrinys! Kaip gaila, kad tokia literatūra nepasiekia masių. Granada yra pirmoji trilogijos dalis ir vienintelė išversta į anglų kalbą, todėl pati jos tęsti negalėsiu, bet vyras skaito kartu arabiškai ir galėsiu sužinoti, kur ši istorija veda toliau.
1492m. Granda buvo priversta pasiduoti Ispanijos monarchams ir tai pažymėjo vieno tamsiausio miesto periodo pradžią. Granada buvo ilgiausiai atsilaikęs miestas ir paskutinis užkariautas Ispanijos. Čia taikiai gyvenę musulmonai ir žydai buvo priversti atsisakyti savo tradicijų, kalbos. Buvo deginamos arabiškos knygos, mečetės virto bažnyčiomis. Priverstinis krikštas, ispaniškų vardų suteikimas, inkvizicijos persekiojimas, trėmimai ir žudymai. Visas šis siaubas buvo taip meistriškai perteiktas knygoje.
Istorija sukasi apie vieną šeimą, kuri nebūtinai yra jungiama kraujo ryšių, bet begalinės meilės ir pasiaukojimo. Kiekvienas personažas buvo savitas, artimas, o visų jų likimai tokie skirtingi ir persipynę. Knyga buvo labai informatyvi, sužinojau tiek daug apie šį periodą ir norisi, kad kuo daugiau žmonių išgirstų apie šiuos įvykius.
Kartu su personažais pergyvenau visus įverstus pokyčius po pralaimėto karo, kurie vis griežtėjo ir žiaurėjo ir piktinausi, kad iš tų žmonių buvo atimta viskas. Dar labiau pikta, kad Ispanija iki šiol nepripažino ir neatsiprašė už šiuos žiaurumus arabų (tačiau sąlyginai neseniai atsiprašė žydų, nes gi tai daug populiaresnis sprendimas).
Praeitais metais teko keliauti po Pietų Ispaniją ir Granada paliko didžiausią įspūdį. Skaitant knygą atpažinau aprašomas vietas, vaizdus, tai tik dar labiau suteikė istorijai gyvybės. Vaikštant po Albacin, Granados rajoną, kuriame ir vykstą pagrindinis veiksmas, gali pajusti, kad čia netvyro ispaniška dvasia. Čia kvepia smilkalais, groja arabiška muzika, durys išmargintos tradiciniais raštais ir nei inkvizicijai, nei laikui, nepavyko ištrinti tų istorijų iš miesto sienų.
1492m. Granda buvo priversta pasiduoti Ispanijos monarchams ir tai pažymėjo vieno tamsiausio miesto periodo pradžią. Granada buvo ilgiausiai atsilaikęs miestas ir paskutinis užkariautas Ispanijos. Čia taikiai gyvenę musulmonai ir žydai buvo priversti atsisakyti savo tradicijų, kalbos. Buvo deginamos arabiškos knygos, mečetės virto bažnyčiomis. Priverstinis krikštas, ispaniškų vardų suteikimas, inkvizicijos persekiojimas, trėmimai ir žudymai. Visas šis siaubas buvo taip meistriškai perteiktas knygoje.
Istorija sukasi apie vieną šeimą, kuri nebūtinai yra jungiama kraujo ryšių, bet begalinės meilės ir pasiaukojimo. Kiekvienas personažas buvo savitas, artimas, o visų jų likimai tokie skirtingi ir persipynę. Knyga buvo labai informatyvi, sužinojau tiek daug apie šį periodą ir norisi, kad kuo daugiau žmonių išgirstų apie šiuos įvykius.
Kartu su personažais pergyvenau visus įverstus pokyčius po pralaimėto karo, kurie vis griežtėjo ir žiaurėjo ir piktinausi, kad iš tų žmonių buvo atimta viskas. Dar labiau pikta, kad Ispanija iki šiol nepripažino ir neatsiprašė už šiuos žiaurumus arabų (tačiau sąlyginai neseniai atsiprašė žydų, nes gi tai daug populiaresnis sprendimas).
Praeitais metais teko keliauti po Pietų Ispaniją ir Granada paliko didžiausią įspūdį. Skaitant knygą atpažinau aprašomas vietas, vaizdus, tai tik dar labiau suteikė istorijai gyvybės. Vaikštant po Albacin, Granados rajoną, kuriame ir vykstą pagrindinis veiksmas, gali pajusti, kad čia netvyro ispaniška dvasia. Čia kvepia smilkalais, groja arabiška muzika, durys išmargintos tradiciniais raštais ir nei inkvizicijai, nei laikui, nepavyko ištrinti tų istorijų iš miesto sienų.
Beautifully written novel, detailing the experiences of a Muslim family in Granada over several generations, in the immediate aftermath of the conquest of 1492. At once intensely personal and individualistic, it is also the story of a community; interwoven throughout the overarching family saga is a thoughtfully composed series of vignettes, depicting the life of ordinary people faced with the inevitable and brutal dissolution of their culture.
Viewing historical events from the perspective of townsfolk, rather than aristocrats, takes away the safe remove we so often feel when reading about something as distant and abstract as the Reconquista or the Inquisition. The language is lovely, richly descriptive, and even sentimental at times, but neither we nor the citizens of Granada are shielded from violence or tragedy.
Confronting the loss of their livelihoods, their language, their religion, and even their names, as every possible indignity is heaped upon them, different individuals respond according to their nature: by turns with humor, rebellion, despair, fatalism, panic or indifference. Few facets of human nature are ignored in this sensitive exploration of the experience of a conquered people.
Viewing historical events from the perspective of townsfolk, rather than aristocrats, takes away the safe remove we so often feel when reading about something as distant and abstract as the Reconquista or the Inquisition. The language is lovely, richly descriptive, and even sentimental at times, but neither we nor the citizens of Granada are shielded from violence or tragedy.
Confronting the loss of their livelihoods, their language, their religion, and even their names, as every possible indignity is heaped upon them, different individuals respond according to their nature: by turns with humor, rebellion, despair, fatalism, panic or indifference. Few facets of human nature are ignored in this sensitive exploration of the experience of a conquered people.
dark
emotional
inspiring
reflective
sad
medium-paced
Plot or Character Driven:
A mix
Strong character development:
Yes
Loveable characters:
Yes
Diverse cast of characters:
Yes
Flaws of characters a main focus:
No
emotional
reflective
sad
medium-paced
Plot or Character Driven:
A mix
Strong character development:
Yes
Loveable characters:
Yes
Diverse cast of characters:
Yes
Flaws of characters a main focus:
No
emotional
medium-paced