You need to sign in or sign up before continuing.
Take a photo of a barcode or cover
3.35 AVERAGE
3.35 AVERAGE
It's a nice short read in Murakami style, but that's all there is to say.
My first Murakami of probably many to come. I already love his way of writing in this so I can't wait to read his later works. I bought a copy of Norwegian Wood to read next.
I found the 1980 English version printed in Japan in my local library so that was pretty cool too.
I found the 1980 English version printed in Japan in my local library so that was pretty cool too.
A quick, atmospheric rumination on the past and moving forward. Lots of rain.
inspiring
mysterious
reflective
relaxing
slow-paced
Plot or Character Driven:
Character
Strong character development:
No
Loveable characters:
No
Diverse cast of characters:
Complicated
Flaws of characters a main focus:
Yes
Ši Haruki Murakami knyga buvo antroji, kurią perskaičiau ir jau ramiai galiu pasakyti, kad duokit man jo dar daugiau, nes rašymo stilius visiškai papirko. Vis dar nežinau, ką galvočiau perskaičiusi didesnės apimties jo kūrinį, bet šios mažytės knygelės buvo tarsi saldainiukai, kuriuos suvalgiau per kelias valandas. Murakami pasaulis įtraukia, užhipnotizuoja ir nepaleidžia, kol neužverti paskutinio puslapio, o tuomet lieki su tuštuma širdyje, nes savotiškai jautiesi kažko netekęs. Jeigu reikėtų palyginti, kuris kūrinys man patiko labiau, ar “Išgirsk vėjo dainą” ar „1973-ųjų kiniškas biliardas“ nedvejodama pasirinkčiau pastarąjį, net jeigu ir abi knygas įvertinau vienodai. Antroji sugebėjo patraukti labiau, o ir iškėlė daugiau klausimų, vertė analizuoti ir pastebėti gudriai paliekamus ženklus.
Pirmiausia šiame kūrinyje nuolat jaučiama paslaptis, skaitytojas verčiamas spėlioti, kas kaip ir kodėl, mat autorius nesiteikia taip lengvai atskleisti visų savo kortų. Paslaptinga veikėjo buvusi meilė, netikėtai pasirodžiusios dvynės, vieną po kito kelia klausimus. Nuolat svarsčiau, koks žmogus neklausinėdamas priimtų kartu gyventi dvi merginas apie kurias nieko nežino, duotų joms pinigų ir per daug jų neklausinėtų. Tikriausiai tai gali nutikti, tik Haruki Murakami kuriamuose pasauliuose, bet tuo pačiu metu ir kyla svarstymai: “O kodėl gi ne?”. Pačioje pabaigoje užčiuopiau šį tą, kas galbūt padėjo išsiaiškinti visą pasakojimą, bet negaliu čia juo pasidalinti, nes nesinorėtų atimti malonumo patiems jo ieškoti.
Dar viena ryški tema - kiek liguistas apsėdimas. Pagrindinis veikėjas yra apsėstas kiniško biliardo automato, kuris primena jam tą, su kuriuo žaidė gimtajame mieste. Tokią maniją iš esmės ganėtinai nesunku paaiškinti. Personažas nesijaučia laimingas dabartiniame gyvenime ir nežino, ką turėtų padaryti, kad tai pakeistų, tačiau netikėtai aptinkamas biliardo aparatas jį sugrąžina į praeitį, kuomet jautėsi laimingas, tad jis visa galva panyra į prisiminimus. Žaidimų aparato dingimas staiga jį nutrenkia į realybę, tad žmogus stengiasi padaryti viską, kad ir vėl galėtų susigrąžinti tą kruopelytę laimės, kurią juto.
Ko šioje knygoje man pritrūko? Greičiausiai pačios istorijos svorio, kartais būdavo tiesiog praplaukiama paviršiumi, o kartais tiesiog per daug paneriama. Kai kurie epizodai atrodė visai nereikalingi ir vertė tik kuo greičiau juos permesti akimis ir judėti į priekį. O ir pabaiga man buvo šiek tiek per daug atvira, nepaaiškinta tiek, kad skaitytojas pajustų pasitenkinimą.
Nepaisant to, buvo tikrai smagu skaityti vieną iš pirmųjų Haruki Murakami knygų ir kartu stebėti kaip jis tobulėja kaip rašytojas.
Pirmiausia šiame kūrinyje nuolat jaučiama paslaptis, skaitytojas verčiamas spėlioti, kas kaip ir kodėl, mat autorius nesiteikia taip lengvai atskleisti visų savo kortų. Paslaptinga veikėjo buvusi meilė, netikėtai pasirodžiusios dvynės, vieną po kito kelia klausimus. Nuolat svarsčiau, koks žmogus neklausinėdamas priimtų kartu gyventi dvi merginas apie kurias nieko nežino, duotų joms pinigų ir per daug jų neklausinėtų. Tikriausiai tai gali nutikti, tik Haruki Murakami kuriamuose pasauliuose, bet tuo pačiu metu ir kyla svarstymai: “O kodėl gi ne?”. Pačioje pabaigoje užčiuopiau šį tą, kas galbūt padėjo išsiaiškinti visą pasakojimą, bet negaliu čia juo pasidalinti, nes nesinorėtų atimti malonumo patiems jo ieškoti.
Dar viena ryški tema - kiek liguistas apsėdimas. Pagrindinis veikėjas yra apsėstas kiniško biliardo automato, kuris primena jam tą, su kuriuo žaidė gimtajame mieste. Tokią maniją iš esmės ganėtinai nesunku paaiškinti. Personažas nesijaučia laimingas dabartiniame gyvenime ir nežino, ką turėtų padaryti, kad tai pakeistų, tačiau netikėtai aptinkamas biliardo aparatas jį sugrąžina į praeitį, kuomet jautėsi laimingas, tad jis visa galva panyra į prisiminimus. Žaidimų aparato dingimas staiga jį nutrenkia į realybę, tad žmogus stengiasi padaryti viską, kad ir vėl galėtų susigrąžinti tą kruopelytę laimės, kurią juto.
Ko šioje knygoje man pritrūko? Greičiausiai pačios istorijos svorio, kartais būdavo tiesiog praplaukiama paviršiumi, o kartais tiesiog per daug paneriama. Kai kurie epizodai atrodė visai nereikalingi ir vertė tik kuo greičiau juos permesti akimis ir judėti į priekį. O ir pabaiga man buvo šiek tiek per daug atvira, nepaaiškinta tiek, kad skaitytojas pajustų pasitenkinimą.
Nepaisant to, buvo tikrai smagu skaityti vieną iš pirmųjų Haruki Murakami knygų ir kartu stebėti kaip jis tobulėja kaip rašytojas.
dark
reflective
medium-paced
dark
reflective
slow-paced
Plot or Character Driven:
Character
Strong character development:
Complicated
Loveable characters:
Yes
Diverse cast of characters:
Complicated
Flaws of characters a main focus:
Yes
relaxing
sad
medium-paced
Plot or Character Driven:
Character
Strong character development:
Complicated
Loveable characters:
Complicated
Diverse cast of characters:
No
Flaws of characters a main focus:
Complicated