Scan barcode
A review by salomeja
A Man Without Breath by Philip Kerr
3.0
Kokia atmosfera! Toks geras retro stiliaus detektyvas, iššaukiantis daugybę kinematografiškų vaizdinių. Vos vos primena Raymond Chandler.
Pagrindinis veikėjas čia yra vokiečių karo policininkas Bernis Giunteris. Jo užduotis – tirti karo nusikaltimus. Tiek didesnius, tiek mažesnius. Jis gali pasiųsti savo šalies karius į kartuves už tai, kad jie išprievartavo ir nužudė „priešų“ valstietes. Ne pats dėkingiausias darbas.
Šioje knygoje Giunteriui tenka ypatinga užduotis, kuriai teoriškai vadovauja propagandos ministras Gėbelsas. Vokiečių užimtame Smolenske atrasta masinė kapavietė ir reikia įrodyti, kad ten palaidoti rusų nužudyti Lenkijos kariškiai. Vokietijai tai yra šansas besti pirštu į kitą ir šiek tiek sušvelninti savo pačios nusikaltimus pasaulio akyse.
Vykdydamas užduotį Giunteris taip pat turi ištirti ir dar keletą žmogžudysčių, susijusių su pasikėsinimais į Hitlerį.
Stiprioji šios knygos pusė yra atmosfera. Tas tamsus noir. Ir Giunteris su savo cinizmu. Tiesa, labiausiai jis reiškėsi knygos pradžioje, po to lyg nugaravo. Stiprus veikėjas, kurio poelgiai jautresnius gali ir šokiruoti. Beje, skaičiau skaičiau ir galvojau, o kur bent viena moteris? Juk tokiose atmosferiniuose kūriniuose turi būti kažkokia, su garbana ant kaktos ir ryškiai raudonomis lūpomis. Atsirado, bet jos vaidmuo taip ir liko miglotas.
Beje, „Bedvasis“ yra devintoji Giunterio serijos dalis. Atrodo, kad jas galima skaityti ir kaip atskiras, bet įtariu, kad per ankstesnes knygas Giunterio personažas turėjo labiau atsiskleisti. Kartais taip būna, kad istorija nutyli, bet iš seniau žinai, kažkokius charakterio bruožus ar esminius gyvenimo įvykius.
Ir dar. Tai dar vienas požiūrio kampas į tam tikrus istorinius įvykius. Noriu dar.
Pagrindinis veikėjas čia yra vokiečių karo policininkas Bernis Giunteris. Jo užduotis – tirti karo nusikaltimus. Tiek didesnius, tiek mažesnius. Jis gali pasiųsti savo šalies karius į kartuves už tai, kad jie išprievartavo ir nužudė „priešų“ valstietes. Ne pats dėkingiausias darbas.
Šioje knygoje Giunteriui tenka ypatinga užduotis, kuriai teoriškai vadovauja propagandos ministras Gėbelsas. Vokiečių užimtame Smolenske atrasta masinė kapavietė ir reikia įrodyti, kad ten palaidoti rusų nužudyti Lenkijos kariškiai. Vokietijai tai yra šansas besti pirštu į kitą ir šiek tiek sušvelninti savo pačios nusikaltimus pasaulio akyse.
Vykdydamas užduotį Giunteris taip pat turi ištirti ir dar keletą žmogžudysčių, susijusių su pasikėsinimais į Hitlerį.
Stiprioji šios knygos pusė yra atmosfera. Tas tamsus noir. Ir Giunteris su savo cinizmu. Tiesa, labiausiai jis reiškėsi knygos pradžioje, po to lyg nugaravo. Stiprus veikėjas, kurio poelgiai jautresnius gali ir šokiruoti. Beje, skaičiau skaičiau ir galvojau, o kur bent viena moteris? Juk tokiose atmosferiniuose kūriniuose turi būti kažkokia, su garbana ant kaktos ir ryškiai raudonomis lūpomis. Atsirado, bet jos vaidmuo taip ir liko miglotas.
Beje, „Bedvasis“ yra devintoji Giunterio serijos dalis. Atrodo, kad jas galima skaityti ir kaip atskiras, bet įtariu, kad per ankstesnes knygas Giunterio personažas turėjo labiau atsiskleisti. Kartais taip būna, kad istorija nutyli, bet iš seniau žinai, kažkokius charakterio bruožus ar esminius gyvenimo įvykius.
Ir dar. Tai dar vienas požiūrio kampas į tam tikrus istorinius įvykius. Noriu dar.