Take a photo of a barcode or cover
A review by skaityk_ir_ragauk
The Moment by Douglas Kennedy
4.0
Douglas Kennedy “Akimirka” nusprendžiau perskaityti per daug nieko nesitikėdama, net neteko matyti kitų atsiliepimų, bet galbūt tai buvo į naudą. Ši knyga ėmė ir pritrenkė geriausia įmanoma prasme. Romane pilna emocijų - tiek džiugių, tiek be galo skausmingų, ilgam laikui paliekančių žaizdas širdyje. Vis nenustojau žavėtis autoriaus sugebėjimu taip tinkamai parinkti žodžius, jog skaitytojas iš karto pajustų, ką norima perduoti kiekvienu sakiniu, pastraipa, skyriu. Kalba tokia sodri, jausminga, paliečianti, nenuobodi. Šiame romane apstu citatų, kurias būtų galima išsirašyti ir vis perskaityti taip prisimenant, kad visas gyvenimas susideda iš akimirkų, todėl kiekvieną iš jų privalu branginti, nes niekada nežinai, kada viskas pasibaigs.
Pats pasakojimas vyksta dviem laiko linijomis: dabartyje ir praeityje. Dabartyje susiduriame su rašytoju Tomu Nesbitu, kuriam tenka susitaikyti su sugriuvusia santuoka ir pradėti gyvenimą vienam, nors pamažu ima aiškėti, jog galbūt ir santuokoje jis jautėsi vienišas, mat jo ir žmonos niekuomet nesiejo stiprus meilės ryšys, kuris su metais visai išblėso. Ganėtinai greitai mums yra paaiškinama, kodėl jis nesugebėjo pamilti savo žmonos ir to priežastis yra Vakarų Berlyne patirta karšta meilė, kuri ir per tiek metų neišblėso. Autorius puikiai atskleidė Vakarų ir Rytų Berlyno skirtumus, mat veiksmas praeityje vyko Šaltojo karo metais, kuomet Vokietijos sostinė buvo padalyta Berlyno sienos. Man itin patiko tai, jog Douglas Kennedy nesistengė meilės linija užgožti istorinės realybės. Tomo ir Petros santykiai tik dar ryškiau padėjo suprasti esamą padėtį.
Patys veikėjai taip pat buvo įdomūs, sudėtingi, priversti išgyventi pačius sudėtingiausius įvykius. Tomas Nesbitas puikiai atitiko tuometinį amerikietį - optimistiškas, galintis keliauti ten kur nori, nevaržomas taisyklių, idealistas. Jo priešingybe tapo Petra Dusman, kuri matė tiek daug skausmo ir neteisybės, jos gyvenimas buvo taip suvaržytas, kad bet koks pasisukimas į kairę jai kelia siaubą. Tačiau šie du skirtingi žmonės sugebėjo vienas kitą papildyti bei suteikti tiek džiaugsmo apie kurį nei vienas nedrįso pasvajoti. Galbūt vienintelis dalykas, kuris man ne itin patiko, buvo per daug staigus įsimylėjimas. Tomui ir Petrai tereikėjo vienas į kitą pažvelgti ir jie jau galėjo prisiekinėti, kad vienas kitą myli. Norėjau, jog man būtų parodyta, paaiškinta, kodėl Tomas myli Petrą, o ne šis faktas tiesiog būtų primestas tarsi norint tai patraukti iš kelio.
Nepaisant to, tikrai rekomenduoju šią knygą visiems. Nesibaiminkite karo tematikos, nes čia ji tik suteikia prieskonio patiems veikėjams, sustiprina situaciją ir sukuria tokių iššūkių apie kuriuos net nepagalvotume. Neabejoju, jog tęsiu pažintį su Douglas Kennedy ir nepaprastai džiaugiuosi jį atradusi.
Pats pasakojimas vyksta dviem laiko linijomis: dabartyje ir praeityje. Dabartyje susiduriame su rašytoju Tomu Nesbitu, kuriam tenka susitaikyti su sugriuvusia santuoka ir pradėti gyvenimą vienam, nors pamažu ima aiškėti, jog galbūt ir santuokoje jis jautėsi vienišas, mat jo ir žmonos niekuomet nesiejo stiprus meilės ryšys, kuris su metais visai išblėso. Ganėtinai greitai mums yra paaiškinama, kodėl jis nesugebėjo pamilti savo žmonos ir to priežastis yra Vakarų Berlyne patirta karšta meilė, kuri ir per tiek metų neišblėso. Autorius puikiai atskleidė Vakarų ir Rytų Berlyno skirtumus, mat veiksmas praeityje vyko Šaltojo karo metais, kuomet Vokietijos sostinė buvo padalyta Berlyno sienos. Man itin patiko tai, jog Douglas Kennedy nesistengė meilės linija užgožti istorinės realybės. Tomo ir Petros santykiai tik dar ryškiau padėjo suprasti esamą padėtį.
Patys veikėjai taip pat buvo įdomūs, sudėtingi, priversti išgyventi pačius sudėtingiausius įvykius. Tomas Nesbitas puikiai atitiko tuometinį amerikietį - optimistiškas, galintis keliauti ten kur nori, nevaržomas taisyklių, idealistas. Jo priešingybe tapo Petra Dusman, kuri matė tiek daug skausmo ir neteisybės, jos gyvenimas buvo taip suvaržytas, kad bet koks pasisukimas į kairę jai kelia siaubą. Tačiau šie du skirtingi žmonės sugebėjo vienas kitą papildyti bei suteikti tiek džiaugsmo apie kurį nei vienas nedrįso pasvajoti. Galbūt vienintelis dalykas, kuris man ne itin patiko, buvo per daug staigus įsimylėjimas. Tomui ir Petrai tereikėjo vienas į kitą pažvelgti ir jie jau galėjo prisiekinėti, kad vienas kitą myli. Norėjau, jog man būtų parodyta, paaiškinta, kodėl Tomas myli Petrą, o ne šis faktas tiesiog būtų primestas tarsi norint tai patraukti iš kelio.
Nepaisant to, tikrai rekomenduoju šią knygą visiems. Nesibaiminkite karo tematikos, nes čia ji tik suteikia prieskonio patiems veikėjams, sustiprina situaciją ir sukuria tokių iššūkių apie kuriuos net nepagalvotume. Neabejoju, jog tęsiu pažintį su Douglas Kennedy ir nepaprastai džiaugiuosi jį atradusi.