Scan barcode
A review by irma_sincera
Vidinis getas by Santiago H. Amigorena
3.0
Tai buvo gera, neištempta knyga, aiškiai ištransliavusi pagrindinę temą ir mintį, ką norėta perduoti šia istorija. Man labai patinka knygos holokausto tema, kurios kelia daug moralinių klausimų apie kaltę, pasirinkimus tarp to, kas teisinga ir to kas būtina norint išgyventi. Knygos, kurios priverčia įlįsti į kito kailį ir sau užduoti tuos esminius klausimas: ką daryčiau aš? ar aš jausčiausi taip pat? ar galima buvo kažką padaryti kitaip ar kažko nedaryti, kad pasekmės būtų kitokios? ar aš turiu teisę teisti kito sprendimus?
Visus šiuos klausimus sau kelia ir pagrindinis knygos personažas Visentė, kuris dar nežinodamas, kokie siaubai laukia Varšuvoje likusios jo šeimos, išvyko kurti laimės į Argentiną. Tas tuometinis noras atitolti nuo šeimos ilgai jį persekios ir griauš iš vidaus. Stebėdamas įvykius tūkstančių kilometrų atstumu, nežinodamas tikrosios situacijos ir naikinamas didžiulės kaltės, jis lėtai atims iš savęs šansą būti laimingu.
Knygoje labai gerai yra pasakyta: "Išsigelbėjimas nuo holokausto gali tapti sunkesne bausme nei mirtis." Ir šią mintį aš pastebėjau daugelyje knygų apie žmonių prisiminimus, kurie vienaip ar kitaip išgyveno holokaustą, ar tai būtų pabėgimas iš šalies ar išlaisvinimas iš koncentracijos stovyklų. Jų sėkmė išgyventi tampa didžiausia jų gyvenimo našta.
Knygos pavadinimas labai simboliškas ir labai taiklus. Vinsentė negalėdamas pateisinti savo kitaip susiklosčiusio gyvenimo, užsidarė tarsi į paties sukurtą vidinį getą, kuriame lėtai naikino save.
Visus šiuos klausimus sau kelia ir pagrindinis knygos personažas Visentė, kuris dar nežinodamas, kokie siaubai laukia Varšuvoje likusios jo šeimos, išvyko kurti laimės į Argentiną. Tas tuometinis noras atitolti nuo šeimos ilgai jį persekios ir griauš iš vidaus. Stebėdamas įvykius tūkstančių kilometrų atstumu, nežinodamas tikrosios situacijos ir naikinamas didžiulės kaltės, jis lėtai atims iš savęs šansą būti laimingu.
Knygoje labai gerai yra pasakyta: "Išsigelbėjimas nuo holokausto gali tapti sunkesne bausme nei mirtis." Ir šią mintį aš pastebėjau daugelyje knygų apie žmonių prisiminimus, kurie vienaip ar kitaip išgyveno holokaustą, ar tai būtų pabėgimas iš šalies ar išlaisvinimas iš koncentracijos stovyklų. Jų sėkmė išgyventi tampa didžiausia jų gyvenimo našta.
Knygos pavadinimas labai simboliškas ir labai taiklus. Vinsentė negalėdamas pateisinti savo kitaip susiklosčiusio gyvenimo, užsidarė tarsi į paties sukurtą vidinį getą, kuriame lėtai naikino save.