A review by erikasku
Čiauškutė by Reşat Nuri Güntekin

5.0

„Aš gerai ją pažįstu, ji kartais keistoka. Galbūt spyriosis, ožiuosis, bet tu jokiu būdu nekreipk dėmesio, nepaleisk jos nuo savęs. O jeigu prireiks, būk šiurkštus ir grubus, atšiaurus, kaip kalniečiai, kurie grobia moteris. Jei numirs tavo glėbyje, žinok - iš laimės.“

kaip tęsti knyggraužystės karjerą ir apskritai gyvenimą, kai perskaitai tokią knygą ir viskas, ką tenori dabar daryti, tai gulėti lovoj ją apsikabinus ir apverkti jos nuostabumą bei patį faktą, kad greičiausiai jau niekad nebeperskaityti jokios kitos knygos, kuri bent pusiau prilygtų šiai? ir kodėl mamos turi teisę kartą per mėnesį gauti mamadienį ir neateiti į darbą, bet skaitantys žmonės neturi teisės į, tarkim, knyggraužadienius, kurių metu galėtų išgyventi visus, tokių knygų sukeltus, jausmus? pasaulis labai žiaurus ir neteisingas. kaip kokiai Čalykušu...