A review by skaityk_ir_ragauk
Kari Mora by Thomas Harris

1.0

Ar kada nors jus aplanko tokia nuotaika, kai filmą įsijungiate vien dėl garsinio fono, o tas visas dvi valandas tiesiog praleidžiate telefone? Man dažnai tokiais foniniais tampa veiksmo filmai, kur siužeto beveik nėra, o viskas paremta vien sprogimais ir susišaudymais. Būtent tokio tipo skaitalas ir yra Thomas Harris Kari Mora. Tik šiuo atveju, ten rasite daugiau susišaudymų, nereikalingo dramatingumo ir vyrų pakvaišusių dėl aukso. Visuomet maniau, kad aš ganėtinai dosniai daliju knygoms įvertinimus, bet šįkart nebuvo absoliučiai nieko, kas paskatintų įvertinti geriau. Bet apie viską nuo pradžių.
Visą pasakojimo esmę būtų galima sutalpinti į kelis sakinius. Dvi grupuotės sužino, jog Pablo Eskobaro buvusiame name Majami Biče yra paslėptas nemažas kiekis aukso luitų. Didžiausia problema yra tai, jog Eskobaras tą auksą apsaugojo taip, kad beveik niekas negalėtų jo pavogti. Vienai grupuotei vadovauja Hansas Peteris, kuris dar ir turi maniakiškų polinkių, t.y., pardavinėja organus arba užsakovams perdaro pasirinktas aukas, taip, kad patenkintų jo poreikius. Gal kaip personažas jis ir būtų savotiškai įdomus, jeigu autorius nebūtų patingėjęs paaiškinti, kodėl jis tapo būtent tokiu, kodėl jaučia malonumą darydamas tokius darbus, bet skaitytojas viso labo gauna du puslapius, kur šitai bandoma analizuoti. Kitai organizacijai, o gal vertėtų sakyti sektai, vadovauja “mokytojas” apie kurį, deja, bet nesužinome praktiškai nieko. Ir į visą šitą peklą yra įmaišoma ir mergina Kari Mora. Jos vardu pavadinta visa knyga, bet ji minimama gal tik ketvirtadalyje knygos ir tikrai neįneša tokios jau sumaišties, kaip pateikiama knygos aprašyme. Romane dar buvo visa puokštė kitų personažų, bet jie arba atlikdavo trumpalaikį vaidmenį, kaip pasirodau ir mane nužudo, arba buvo niekuo neišskirtiniai.
Iš tiesų, pasirodė, kad autorius visą knygą sudėliojo iš atskirų gabaliukų, šokinėdamas nuo vieno prie kito, taip ir nesužinodamas prie ko būtų verta sustoti ilgiau. Niekas neišdirbta iki galo, o ir dažnai atrodo, kad išbraukus tam tikrus epizodus nieko neprarastum. Gal rašyta buvo paskutinę naktį, bet tikrai nesėkmingai. Mano kantrybės taurę oficialiai perpildė skyrelis iš aligatoriaus perspektyvos. Kokią tai turėjo prasmę negaliu pasakyti, bet susipažinau su jo maisto ieškojimo ritualais. O ir pabaiga tokia nuspėjama, ir tiek kartų matyta, kad pasidarė labai neaišku ar tikrai šią knygą parašė Thomas Harris.
Kari Mora - daug kraujo, mažai esmės. Būtent šitaip galima apibūdinti šią knygą ir nuoširdžiai sakau, jog gyvenime tikrai nieko neprarasite, jeigu neperskaitysite šitos knygos.