A review by viktorijavaic
I Who Have Never Known Men by Jacqueline Harpman

3.0

Autorės tikslas tikriausiai buvo patyrinėti žmogaus, užaugusio be civilizacijos, bet turinčio progą stebėti ją paveldėjusius (dėl to jau ir susvetimėjusius) žmones, paveikslą. Gaila, kad mane per daug sudomino, blaškė, o galiausiai ir nuvylė neatsakyta pagrindinė knygos intriga -
Spoiler kodėl moterys buvo narve? Kur visi žmonės? Ar Žemėj jos, ar ne?


Dažnai atsikartoja retorinis klausimas: "o kam?/kokia prasmė?". Kam aiškinti dalykus, kurie vis tiek tau nieko neduos? Kam aiškinti paskutinei moteriai Žemėje apie meilę, daugybos lentelę, šokoladą, jeigu tokių dalykų gyvenime ji nematys? Ar slėpdami tokias žinias mes bandom palengvinti gyvenimą nežinančiajam (nesukelti pavydo nepasiekiamam pasauliui), o gal patys sau (neberdami druskos ant žaisdos prisimenant, kas buvo prarasta?).

Pagrindinė herojė yra smalsi, ir toks informacijos slėpimas - kad ir pridengtas rūpestingumu - ją siutina: "Noriu žinoti, kad žinočiau. Kartais, kai žinai, galima ka nors sugalvoti, bet svarbiausia ne tai. Noriu žinoti viską, kas įmanoma, šiaip, kad būtų malonu, todėl reikalauju, kad papasakotum viską, ką žinai pati, net jei ir neprireiks."