A review by electricbrain
Vaiduokliai by César Aira

4.0

Kūrinys, visiškai išsprūstantis ne tik iš žanro, bet ir iš naratyvo konstravimo rėmų. Labai ilgą laiką jį skaitant sunku suprasti, kas jame vyksta, kas svarbu, o kas – ne. Tiksliau, atrodo, kad viskas nesvarbu ir tu tiesiog stebi vienos šeimos gyvenimą vieną dieną, patiri jį su daug detalių ir smulkmenų, kurios iš esmės neturi daugiau prasmės nei detalės ir smulkmenos, kurias bet kuris žmogus patiria kiekvieną dieną.
Pagrindinė istorijos linija iš visos krūvos pojūčų, dialogų, buities detalių netikėtai išnyra antrojoje kūrinio pusėje. Ji lyg ir dramatiška, bet kita vertus – ne, nes viskas šiame kūrinyje labai sapniška, vyksta lyg ir ne iš tikro.
Iš esmės net sunku pasakyti apie ką šis kūrinys – atrodo, kad jis turi bent keletą plotmių ir priverčia mintimis grįžti prie jo vėl ir vėl, mėginant suprasti, kas ir ką jame reiškia.
Jis man tikrai patiko savo neįprastumu, keistumu ir nepaklusimu jokioms taisyklėms. Ir dar kažkuo – labai noriu suprasti kuo, bet dar nepavyko.