Scan barcode
azuoliukas_wordpress_com's reviews
212 reviews
Heksejægerens bytte by Pernille Eybye
slow-paced
- Plot- or character-driven? Plot
- Strong character development? No
- Loveable characters? It's complicated
- Flaws of characters a main focus? Yes
Det er en spændende historie, men ikke velskrevet. Den har heller ikke en ordentlig afslutning.
Jeg vil gerne vide, hvad der kommer til at ske, men jeg ved ikke, om jeg gider at læse tre bøger mere hvor man skal igennem de samme og samme beskrivelser igen og igen, og så springe over handlinger som er spændende og vigtige for historien.
Jeg vil gerne vide, hvad der kommer til at ske, men jeg ved ikke, om jeg gider at læse tre bøger mere hvor man skal igennem de samme og samme beskrivelser igen og igen, og så springe over handlinger som er spændende og vigtige for historien.
Šviesos valdovas by Roger Zelazny
challenging
medium-paced
- Plot- or character-driven? Plot
- Strong character development? No
- Loveable characters? No
1.0
Darkhaven by Kel E. Fox
Thank you author and TheStoryGraph for a chance to win this novel in a giveaway.
I enjoyed it most of the time, but the illogic-ness of certain plot points was nagging at me. I could suspend my disbelief most of the time, and excused the illogicness arguing that without it, the book wouldn't happen, but then the culmination played entirely on those plot points and so I couldn't really enjoy the book any more. Which is a pity, because until then it was a fun, immersive read with a unique premise, and I found MC really relatable.
Well, I'm just the kind of person who wants her sci fi and fantasy be realistic.
The resolution came out of the blue, but it was cute enough. BUT. If Gabby would have actually studied genetics, she wouldn't have called a calico cat "he". Calico and turtleshell cats are always female, because the orange and black colours are coded in the X chromosomes. To have both black and orange, the cat has to have two X chromosomes, which means, they are female. Therefore you can always refer to calico and turtleshell cats as "she", as the chances for the cat to have Klinefelter syndrome (XXY male) are pretty slim. Thank you for coming to my Ted talk. Assuming that a calico cat is male always sets me off. But hey, dear reader, now you know!
In order to not to end this review in such a grating tone, I want to emphasise that I enjoyed this book most of the time. Hey, it's YA, and I've finished it, and even liked it, so it's something!
I enjoyed it most of the time, but the illogic-ness of certain plot points was nagging at me. I could suspend my disbelief most of the time, and excused the illogicness arguing that without it, the book wouldn't happen, but then the culmination played entirely on those plot points and so I couldn't really enjoy the book any more. Which is a pity, because until then it was a fun, immersive read with a unique premise, and I found MC really relatable.
Well, I'm just the kind of person who wants her sci fi and fantasy be realistic.
The resolution came out of the blue, but it was cute enough. BUT. If Gabby would have actually studied genetics, she wouldn't have called a calico cat "he". Calico and turtleshell cats are always female, because the orange and black colours are coded in the X chromosomes. To have both black and orange, the cat has to have two X chromosomes, which means, they are female. Therefore you can always refer to calico and turtleshell cats as "she", as the chances for the cat to have Klinefelter syndrome (XXY male) are pretty slim. Thank you for coming to my Ted talk. Assuming that a calico cat is male always sets me off. But hey, dear reader, now you know!
In order to not to end this review in such a grating tone, I want to emphasise that I enjoyed this book most of the time. Hey, it's YA, and I've finished it, and even liked it, so it's something!
Kirkė by Madeline Miller
emotional
hopeful
reflective
sad
medium-paced
- Plot- or character-driven? A mix
- Strong character development? Yes
- Loveable characters? Yes
- Diverse cast of characters? Yes
- Flaws of characters a main focus? Yes
4.0
Labai patiko, nors vietomis ir buvo nuobodoka.
Knyga pagrinde apie buvimą žmogumi. Gebėjimą priimti save ir kitus. Pasipriešinimą stipresniems.
Man atrodė, kad dievų pasaulis - labai patriarchalinis, jame valdžią turi tas, kuris turi daugiausiai galios pakenkti kitiems, naikinti. Nuo mažumės per visą knygą Kirkė siekia nuo tokio pasaulio pabėgti, sukurti tokį pasaulį, kuriame visi lygūs, gerbiami už įgūdžius ir pastangas.
Prajuokino vieno iš Odisėjaus vyrų mirtis nukritus nuo stogo. Toks kvailas būdas numirti. Kažkodėl neabejoju, kad Homeras tai matė ir dėl to aprašė.
Tikrai geras mito perpasakojimas. Kirkę kiekviename žingsnyje supratau ir atjaučiau. Gal tik nelabai, kai Odisėjas pas ją atsidangino - ji matė, kad jis ūmaus būdo, nevaldantis kumščių, bet vietoj išvarymo iš salos jį vis glostė ir visaip kaip ramino. Labai nemalonu stebėti tokią santykių dinamiką. Prisižiūrėjau pakankamai vaikystėje, ir būčiau labai norėjusi, kad Kirkė bent jau paaiškintų, kodėl lieka su juo, jei pati mato ir komentuoja jo ūmų būdą.
Knyga pagrinde apie buvimą žmogumi. Gebėjimą priimti save ir kitus. Pasipriešinimą stipresniems.
Man atrodė, kad dievų pasaulis - labai patriarchalinis, jame valdžią turi tas, kuris turi daugiausiai galios pakenkti kitiems, naikinti. Nuo mažumės per visą knygą Kirkė siekia nuo tokio pasaulio pabėgti, sukurti tokį pasaulį, kuriame visi lygūs, gerbiami už įgūdžius ir pastangas.
Prajuokino vieno iš Odisėjaus vyrų mirtis nukritus nuo stogo. Toks kvailas būdas numirti. Kažkodėl neabejoju, kad Homeras tai matė ir dėl to aprašė.
Tikrai geras mito perpasakojimas. Kirkę kiekviename žingsnyje supratau ir atjaučiau. Gal tik nelabai, kai Odisėjas pas ją atsidangino - ji matė, kad jis ūmaus būdo, nevaldantis kumščių, bet vietoj išvarymo iš salos jį vis glostė ir visaip kaip ramino. Labai nemalonu stebėti tokią santykių dinamiką. Prisižiūrėjau pakankamai vaikystėje, ir būčiau labai norėjusi, kad Kirkė bent jau paaiškintų, kodėl lieka su juo, jei pati mato ir komentuoja jo ūmų būdą.
Visa tiesa apie gyvūnus by Marius Čepulis
2.0
Tai, kas smagu suaugusiam skaityt internetuose prie kavos puodelio per darbo pertrauką, nebūtinai yra smagu skaityti vaikams. Suaugėliškas humoras visiškai nepataikė, keistai daug dėmesio "džigi džigi" ir panašiems epitetams, ir pastebėjus neišėjo atmatyt - gyvūnai beveik vien tik patinėliai, o patelės - ai bbž, aš čia tik pareigą atlieku, o ką ten patelės paskui su jaunikliais veikia, kaip juos augina, tai jau ne mano reikalas. Nors atrodytų, būtent tai yra įdomiausia ir svarbiausia - jauniklių auginimas, saugojimas, išgyvenimas gamtoje, kai esi gyvūnas.
Sumoj tokia nei šiokia, nei tokia knyga. Kaip nuotraukų albumui - per mažai nuotraukų, kaip pažintinei knygai - per mažai faktų ir per daug juokelių, kaip juokelių knygai - juokeliai šauna žiauriai pro šalį.
Sumoj tokia nei šiokia, nei tokia knyga. Kaip nuotraukų albumui - per mažai nuotraukų, kaip pažintinei knygai - per mažai faktų ir per daug juokelių, kaip juokelių knygai - juokeliai šauna žiauriai pro šalį.
En fortælling om blindhed by José Saramago
challenging
dark
slow-paced
- Plot- or character-driven? Plot
- Strong character development? No
- Loveable characters? No
- Diverse cast of characters? No
- Flaws of characters a main focus? No
0.25
DNF at the mass rape scene.
“You painted a naked woman because you enjoyed looking at her, put a mirror in her hand and you called the painting “Vanity,” thus morally condemning the woman whose nakedness you had depicted for you own pleasure.”
― John Berger, Ways of Seeing
I feel this applies to this book as well.
“You painted a naked woman because you enjoyed looking at her, put a mirror in her hand and you called the painting “Vanity,” thus morally condemning the woman whose nakedness you had depicted for you own pleasure.”
― John Berger, Ways of Seeing
I feel this applies to this book as well.
Rogue by Alex Schuler, Kevin Weir
adventurous
mysterious
tense
medium-paced
- Plot- or character-driven? Plot
- Strong character development? No
- Loveable characters? It's complicated
- Diverse cast of characters? It's complicated
- Flaws of characters a main focus? It's complicated
I won this book on The StoryGraph giveaway.
It started so well i thought i found a rare gem in the sea of mediocre self published novels. Thus my disappointment was even bigger when from a slow paced, low stakes, well written interpersonal drama there was an abrupt switch to a bloody gore etc at around 20%. I wanted to dnf every time Baboon with a gun was speaking, but eventually I learned to skip those pages. Later I started to skip all action scenes as well. Lots of stress, plenty of meaningless deaths, no progress in the story or the main mystery.
But eventually I did finish even though I didn't like the ending at all.
If I had to compare to another book that would be "Wool". Similar writing quality, similar character development, similar stakes and resolution.
I could ramble on but that would be of no use to anyone.
It started so well i thought i found a rare gem in the sea of mediocre self published novels. Thus my disappointment was even bigger when from a slow paced, low stakes, well written interpersonal drama there was an abrupt switch to a bloody gore etc at around 20%. I wanted to dnf every time Baboon with a gun was speaking, but eventually I learned to skip those pages. Later I started to skip all action scenes as well. Lots of stress, plenty of meaningless deaths, no progress in the story or the main mystery.
But eventually I did finish even though I didn't like the ending at all.
If I had to compare to another book that would be "Wool". Similar writing quality, similar character development, similar stakes and resolution.
I could ramble on but that would be of no use to anyone.
Paskutinis pavasaris by Ina Les
emotional
funny
lighthearted
slow-paced
- Plot- or character-driven? Character
2.5
Būt daugiau žvaigždučių, jei nebūtų toks mėsos turgus.
Iš karto sakau - nesu knygos tikslinė auditorija. Šiaip jau knygas apie riestus užpakaliukus ir stačius kotus apeinu lanku, bet šįkart suintrigavo aprašymas:
Autorė yra dviejų vaikų mama, gyvenanti Danijoje. Romanas - apie merginą, atvykusią į Vilnių studijuoti, kuri stengiasi gerai mokytis ir būti gera dukra. Yra daug barakiško gyvenimo aprašymų. Mergina turi išmokti mylėti save ir kartais sulaužyti taisykles, kad būtų laiminga.
Pala pala, čia apie mane ir tą romaną, kurio taip ir neparašiau? Vadinasi, reikia pirktis knygą, šnipinėti ir nusirašinėti 🥷
Kaip ir nujaučiau, be to paties išeities taško - mažai panašumų su manąja idėja. Galiu nusirašyti nebent barakiško gyvenimo epizodų.
Patiko:
- Joanos humoro jausmas. Kai vieną skyrių baigia pirmuoju gyvenime nusigėrimu, o sekantį pradeda žodžiais "DAUGIAU NIEKADA NEGERSIU", neišeina nesijuokti.
- Mariaus siužetinė linija, nors jis ir šmikis
- šviesus, džiaugsmingas pasakojimo tonas ir mieli, jaukūs epizodai
- pagrindinė žinutė: pirmiausiai mylėk save
Nepatiko:
- Mėsos turgus. Atrodo, veikėjai mato tik vienas kito išvaizdą, tik išvaizda lemia trauką. Jei knygos žinutė nebūtų tiesiai šviesiai išrašyta anotacijoje ir kai kurių veikėjų lūpomis pasakyta knygos pabaigoje, būtų galima pagalvot, kad knyga apie tai, kaip karštą vaikiną iškeisti į dar karštesnį.
- Not Like The Other Girls sindromas. "Visos mergos kalės ir kekšės, tik aš/tu ne" :(
- Joanos linija. Vien tik myliu-nemyliu-myliu-nemyliu ir myli-nemyli-myli-nemyli. Mariaus linija dėl to ir patiko, nors nepatiko kaip veikėjas (suknistas mačo, kuriam kiekviena mergina tėra vagina ant kojų, su vos keliom išimtim - žr NLTOG sindromą) - jis turėjo ir kitos veiklos, be stačio koto reikalų.
- Kaip ir prie mėsos turgaus, bet siaubas, kiek daug sudaiktinimo ir susidaiktinimo. Poroj vietų turėjau vilties, kad išmokusi mylėti save, Joana iš tiesų pamils save ir savo išvaizdą, bet tai buvo pamiršta ir ji vis vien pasakojo, ką rengėsi ir kaip dažėsi ir kaip styrojo papukai ir užpakaliukas.
Tai va taip va: iš vienos pusės - jauki, graži knyga su labai reikalinga žinute, iš kitos -knyga-užpakalis . Na bet, kaip sakiau, nesu šios knygos tikslinė auditorija.
Iš karto sakau - nesu knygos tikslinė auditorija. Šiaip jau knygas apie riestus užpakaliukus ir stačius kotus apeinu lanku, bet šįkart suintrigavo aprašymas:
Autorė yra dviejų vaikų mama, gyvenanti Danijoje. Romanas - apie merginą, atvykusią į Vilnių studijuoti, kuri stengiasi gerai mokytis ir būti gera dukra. Yra daug barakiško gyvenimo aprašymų. Mergina turi išmokti mylėti save ir kartais sulaužyti taisykles, kad būtų laiminga.
Pala pala, čia apie mane ir tą romaną, kurio taip ir neparašiau? Vadinasi, reikia pirktis knygą, šnipinėti ir nusirašinėti 🥷
Kaip ir nujaučiau, be to paties išeities taško - mažai panašumų su manąja idėja. Galiu nusirašyti nebent barakiško gyvenimo epizodų.
Patiko:
- Joanos humoro jausmas. Kai vieną skyrių baigia pirmuoju gyvenime nusigėrimu, o sekantį pradeda žodžiais "DAUGIAU NIEKADA NEGERSIU", neišeina nesijuokti.
- Mariaus siužetinė linija, nors jis ir šmikis
- šviesus, džiaugsmingas pasakojimo tonas ir mieli, jaukūs epizodai
- pagrindinė žinutė: pirmiausiai mylėk save
Nepatiko:
- Mėsos turgus. Atrodo, veikėjai mato tik vienas kito išvaizdą, tik išvaizda lemia trauką. Jei knygos žinutė nebūtų tiesiai šviesiai išrašyta anotacijoje ir kai kurių veikėjų lūpomis pasakyta knygos pabaigoje, būtų galima pagalvot, kad knyga apie tai, kaip karštą vaikiną iškeisti į dar karštesnį.
- Not Like The Other Girls sindromas. "Visos mergos kalės ir kekšės, tik aš/tu ne" :(
- Joanos linija. Vien tik myliu-nemyliu-myliu-nemyliu ir myli-nemyli-myli-nemyli. Mariaus linija dėl to ir patiko, nors nepatiko kaip veikėjas (suknistas mačo, kuriam kiekviena mergina tėra vagina ant kojų, su vos keliom išimtim - žr NLTOG sindromą) - jis turėjo ir kitos veiklos, be stačio koto reikalų.
- Kaip ir prie mėsos turgaus, bet siaubas, kiek daug sudaiktinimo ir susidaiktinimo. Poroj vietų turėjau vilties, kad išmokusi mylėti save, Joana iš tiesų pamils save ir savo išvaizdą, bet tai buvo pamiršta ir ji vis vien pasakojo, ką rengėsi ir kaip dažėsi ir kaip styrojo papukai ir užpakaliukas.
Tai va taip va: iš vienos pusės - jauki, graži knyga su labai reikalinga žinute, iš kitos -
Credokæden by Lone Sole, Lone Sole
Did not finish book. Stopped at 26%.
Did not finish book. Stopped at 26%.
Jeg er vist for gammel til YA. Opgivet efter 100 sider.
Stef er fin nok, ja hun er da sej faktisk, men jeg manglede virkelig hisorien bag, hendes livs kontekst, for at forstå hvorfor hun gør ting som hun gør, hvorfor tager hun de beslutninger som hun tager og tænker at de er gode beslutninger, hvorfor hun er som hun er, hvad betyder det der sker, til hende. Alstå hun var kommet i en væddemål om at bryde ind, der hvor ingen kan bryde ind, og hvis fanget vil hun blive straffet med død... hvorfor vil nogen nogensinde gøre noget så dumt?
Claes og Nicea er begge pisseirriterende. Hvorfor sådan en selvopslugt røvhul som Claes vil blive en Efterrætningschef, og endda lige fra skolen? Som jeg forstod det var han i hans 20erne, men han opførte sig som en teenager.
Der var virkelig meget worldbuilding, men jeg kunne ikke forstå hvad det lige præcis var historien handlede om. Der var for mange tråde som pegede hver sin retning og jeg følte mig lidt rundtosset.
Stef er fin nok, ja hun er da sej faktisk, men jeg manglede virkelig hisorien bag, hendes livs kontekst, for at forstå hvorfor hun gør ting som hun gør, hvorfor tager hun de beslutninger som hun tager og tænker at de er gode beslutninger, hvorfor hun er som hun er, hvad betyder det der sker, til hende. Alstå hun var kommet i en væddemål om at bryde ind, der hvor ingen kan bryde ind, og hvis fanget vil hun blive straffet med død... hvorfor vil nogen nogensinde gøre noget så dumt?
Claes og Nicea er begge pisseirriterende. Hvorfor sådan en selvopslugt røvhul som Claes vil blive en Efterrætningschef, og endda lige fra skolen? Som jeg forstod det var han i hans 20erne, men han opførte sig som en teenager.
Der var virkelig meget worldbuilding, men jeg kunne ikke forstå hvad det lige præcis var historien handlede om. Der var for mange tråde som pegede hver sin retning og jeg følte mig lidt rundtosset.