Scan barcode
anoresteia's review against another edition
4.0
emotionally devastating and beautifully written--amigorena masterfully tells his grandfather's story and expresses the guilt and despair from knowing that your family is overseas and suffering, yet you cannot do anything about it, and the crisis of identity that comes out of migration. i love the monologues both vincente and rosita have, where we fully experience the emotional depths of these situations.
thank you to harpervia for the translation arc!
thank you to harpervia for the translation arc!
clemence16maya's review against another edition
dark
emotional
reflective
sad
medium-paced
- Plot- or character-driven? Character
- Strong character development? Yes
- Loveable characters? It's complicated
- Diverse cast of characters? N/A
- Flaws of characters a main focus? Yes
4.0
marionmrg's review against another edition
dark
emotional
informative
reflective
sad
medium-paced
- Plot- or character-driven? Character
- Strong character development? Yes
- Loveable characters? It's complicated
- Diverse cast of characters? It's complicated
4.0
Je l'ai lu en seulement quelques heures. On suit le personnage principal qui est juif et s'est installé en Amérique du Sud avant la seconde guerre mondiale. On suit son cheminement face à la situation en Europe ou il a laissé sa mère et ses frères et soeurs. Il se plonge dans un fort sentiment de culpabilité en suivant l'entrée de sa famille dans le ghetto puis le manque de nouvelle. Dur de croire que cela fut le sentiment de biens des personnes à l'époque....
Content Warnings
Graphic: Genocide, Suicidal thoughts, Violence, Antisemitism, and War
montagves's review against another edition
5.0
«Qué salvajada, qué horror el exilio, y esta derrota horrible que no se acaba nunca, y destruye por fuera y hacia dentro, y borra los planos de las ciudades interiores, y pervierte las reglas del amor, y desborda los límites del odio para convertir lo bueno y lo malo en una sola cosa, fea, y fría, y ardiente, inmóvil, qué horror esta vida inmóvil, este río que no desemboca, que jamás encuentra un mar donde perderse.»
Lo dijo Almudena Grandes en El corazón helado, pero podría haberlo dicho Amigorena sobre su abuelo, o incluso sobre sí mismo, al reflexionar sobre la culpa y el miedo de Vicente Rosenberg al otro lado del Atlántico mientras en su Polonia natal se cometían los crímenes más atroces que ha conocido jamás la humanidad. Qué maravilla de libro.
Lo dijo Almudena Grandes en El corazón helado, pero podría haberlo dicho Amigorena sobre su abuelo, o incluso sobre sí mismo, al reflexionar sobre la culpa y el miedo de Vicente Rosenberg al otro lado del Atlántico mientras en su Polonia natal se cometían los crímenes más atroces que ha conocido jamás la humanidad. Qué maravilla de libro.
berenilde's review against another edition
dark
emotional
informative
sad
slow-paced
- Plot- or character-driven? Character
- Strong character development? No
- Loveable characters? It's complicated
- Diverse cast of characters? No
2.5
thewordsdevourer's review against another edition
reflective
sad
medium-paced
- Plot- or character-driven? Character
- Loveable characters? It's complicated
- Diverse cast of characters? No
3.0
*Thank you to the publisher and NetGalley for the ARC
A contemplative, ruminating, and melancholic read, The Ghetto Within explores survivor's guilt and regret in the face of a far-flung calamity like the Holocaust through a man whose attempts to cope with his helplessness and despair serves as a metaphor for the impact of said calamity itself.
This is a character-driven story with almost no plot, focusing instead on the main character Vicente and his interactions with the world and those around him, the changing dynamics from his early immigrant years in Buenos Aires through the war years of the 1940s.
One of the aspects of the book that I greatly enjoyed is the reflections on identity, specifically of those who are marginalized: how someone, despite their self-perceived multifaceted individuality, could be solely regarded by a particular trait as circumscribed by others and society. How does an identity take precedence over others? And do we, ultimately, have any agency on this regard at all, or is it merely subjected to others' whims?
Although some might find the plotless and seemingly endless rumination not to their taste, I liked it fine. There are, however, countless typos, grammatical errors, and inconsistencies in the current edition, but I hope these will be rectified through further proofreading and copyediting prior to the actual publication. Overall, a reflective read with thought-provoking contemplation on the personal and psychological impact of the Holocaust--even for those indirectly affected by it.
A contemplative, ruminating, and melancholic read, The Ghetto Within explores survivor's guilt and regret in the face of a far-flung calamity like the Holocaust through a man whose attempts to cope with his helplessness and despair serves as a metaphor for the impact of said calamity itself.
This is a character-driven story with almost no plot, focusing instead on the main character Vicente and his interactions with the world and those around him, the changing dynamics from his early immigrant years in Buenos Aires through the war years of the 1940s.
One of the aspects of the book that I greatly enjoyed is the reflections on identity, specifically of those who are marginalized: how someone, despite their self-perceived multifaceted individuality, could be solely regarded by a particular trait as circumscribed by others and society. How does an identity take precedence over others? And do we, ultimately, have any agency on this regard at all, or is it merely subjected to others' whims?
Although some might find the plotless and seemingly endless rumination not to their taste, I liked it fine. There are, however, countless typos, grammatical errors, and inconsistencies in the current edition, but I hope these will be rectified through further proofreading and copyediting prior to the actual publication. Overall, a reflective read with thought-provoking contemplation on the personal and psychological impact of the Holocaust--even for those indirectly affected by it.
Content Warnings
Graphic: Mental illness, Antisemitism, Grief, and Suicide attempt
Moderate: Death and Genocide
Minor: Violence, Death of parent, and War
cecilehonegger's review against another edition
dark
emotional
reflective
fast-paced
- Plot- or character-driven? Character
- Strong character development? Yes
- Loveable characters? Yes
- Diverse cast of characters? It's complicated
- Flaws of characters a main focus? No
3.5
irma_sincera's review against another edition
3.0
Tai buvo gera, neištempta knyga, aiškiai ištransliavusi pagrindinę temą ir mintį, ką norėta perduoti šia istorija. Man labai patinka knygos holokausto tema, kurios kelia daug moralinių klausimų apie kaltę, pasirinkimus tarp to, kas teisinga ir to kas būtina norint išgyventi. Knygos, kurios priverčia įlįsti į kito kailį ir sau užduoti tuos esminius klausimas: ką daryčiau aš? ar aš jausčiausi taip pat? ar galima buvo kažką padaryti kitaip ar kažko nedaryti, kad pasekmės būtų kitokios? ar aš turiu teisę teisti kito sprendimus?
Visus šiuos klausimus sau kelia ir pagrindinis knygos personažas Visentė, kuris dar nežinodamas, kokie siaubai laukia Varšuvoje likusios jo šeimos, išvyko kurti laimės į Argentiną. Tas tuometinis noras atitolti nuo šeimos ilgai jį persekios ir griauš iš vidaus. Stebėdamas įvykius tūkstančių kilometrų atstumu, nežinodamas tikrosios situacijos ir naikinamas didžiulės kaltės, jis lėtai atims iš savęs šansą būti laimingu.
Knygoje labai gerai yra pasakyta: "Išsigelbėjimas nuo holokausto gali tapti sunkesne bausme nei mirtis." Ir šią mintį aš pastebėjau daugelyje knygų apie žmonių prisiminimus, kurie vienaip ar kitaip išgyveno holokaustą, ar tai būtų pabėgimas iš šalies ar išlaisvinimas iš koncentracijos stovyklų. Jų sėkmė išgyventi tampa didžiausia jų gyvenimo našta.
Knygos pavadinimas labai simboliškas ir labai taiklus. Vinsentė negalėdamas pateisinti savo kitaip susiklosčiusio gyvenimo, užsidarė tarsi į paties sukurtą vidinį getą, kuriame lėtai naikino save.
Visus šiuos klausimus sau kelia ir pagrindinis knygos personažas Visentė, kuris dar nežinodamas, kokie siaubai laukia Varšuvoje likusios jo šeimos, išvyko kurti laimės į Argentiną. Tas tuometinis noras atitolti nuo šeimos ilgai jį persekios ir griauš iš vidaus. Stebėdamas įvykius tūkstančių kilometrų atstumu, nežinodamas tikrosios situacijos ir naikinamas didžiulės kaltės, jis lėtai atims iš savęs šansą būti laimingu.
Knygoje labai gerai yra pasakyta: "Išsigelbėjimas nuo holokausto gali tapti sunkesne bausme nei mirtis." Ir šią mintį aš pastebėjau daugelyje knygų apie žmonių prisiminimus, kurie vienaip ar kitaip išgyveno holokaustą, ar tai būtų pabėgimas iš šalies ar išlaisvinimas iš koncentracijos stovyklų. Jų sėkmė išgyventi tampa didžiausia jų gyvenimo našta.
Knygos pavadinimas labai simboliškas ir labai taiklus. Vinsentė negalėdamas pateisinti savo kitaip susiklosčiusio gyvenimo, užsidarė tarsi į paties sukurtą vidinį getą, kuriame lėtai naikino save.