Reviews

Dear Data by Giorgia Lupi, Stefanie Posavec

flaneurette's review against another edition

Go to review page

informative reflective slow-paced

2.0

mikolee's review against another edition

Go to review page

4.0

A big form soft cover book with a series of graphic postcards that two friends sent back and forth for a year. Their drawing/graphing chronicles their mundane interpretations of their lives. What a brilliant tool for using with students to look at data in different ways. They cover how many times they say thank you to their partner, or how many times they look in the mirror etc...Really approachable and alternative narrative form.

“To draw is to remember”. Love the last few pages that chart out the how and why of collecting your own data. So interesting.

mollyeg's review against another edition

Go to review page

4.0

Incredible premise, beautiful drawings of data.

I did have hopes for this that were not met.

1) I wished the data drawings were more representative of the data, using illustration to convey additional meaning. For example, the one about music succeeded more because you could see it was about music! Or doorways. Some of the data visualization was too abstract and too dependent on the legend

2) I wanted to see more personality and warmth in the friendship between these two people. I would have been interested in more writing about how they felt about the data, what it was like to collect data, and the people behind the numbers. Connecting data to a beautiful story is something I am interested in, so part of the reason I read this book.

Also not sure I liked the giant sized coffee table book format. Hard to read before bed... sooo heavy!

lspargo's review against another edition

Go to review page

5.0

Very fun book. Two pen pals who are both designers track some personal data each week, then draw a beautiful postcard with detailed legend to indicate how the drawing represents their data. I really enjoyed the creativity apparent in their designs as well as the insights about their lives.

kudaras's review against another edition

Go to review page

4.0

Dvi profesionalios duomenų dizainerės (net nesu tikras, kaip teisingai vadinti duomenų atvaizdavimu užsiimančiuosius) – viena Londone, o kita Niujorke – ištisus metus kas savaitę viena kitai siųsdavo ranka pieštus atvirukus su duomenų schemomis, diagramomis ir grafikais. Kiekvieną savaitę jos pasirinkdavo vis naują temą – kiek kartų pasakei „ačiū“, kiek kartų per savaitę nusijuokei, kas kabo tavo spintoje, kas yra tavo geriausi draugai, kiek kartų nusikeikei ar kiek išgėrei alkoholio. Pasirodo, per septynias dienas tokių duomenų galima prikaupti devynias galybes, ypač jei žymėsiesi ne vien plikus faktus, bet ir su šiais faktais susijusias aplinkybes: ne visi pasakyti „ačiū“ yra vienodi, kai kurie būna ištarti kita kalba, kai kurie parašyti elektroniniame pašte, kai kurie buvo pasakyti tik iš mandagumo, o kai kurie ypač nuoširdūs, nes buvo sakyti su meile savo vyrui. Per daugiau nei penkiasdešimt savaičių šios dizainerės sugalvojo daug išradingų duomenų vaizdavimo būdų ir kone kiekviena atvirutė stebina detalių gausa – bet detalės neužgožia bendro duomenų piešiamo paveikslo, jos nenumaldomai traukia gilyn, ten kur abstraktūs agreguoti skaičiai nutrindami ribą tarp statistikos ir asmeninio intymumo pavirsta į atskirus išgyventus faktus. Kai dešimt kartų pasakytas žodis „ačiū“ tampa trimis „ačiū“ padavėjai už pateiktą sriubą, dviem „ačiū“ bendradarbiui už persiųstą emailą, padėka draugui už tai, kad jis šalia ir keturiais „ačiū“, kuriuos turėjai pasakyti, bet neišdrįsai, tai nebe plika statistika: tikrai jautiesi gerai pažįstantis autorę.

Peržvelgus šio projekto atvirutes pradedi suprasti, kad duomenimis savo gyvenime galima paversti beveik bet ką, tačiau vien pats duomenų rinkimas priverčia atkreipti dėmesį į tuos dalykus, kuriuos šiaip būtum praleidęs pro pirštus. Vien tai, kad skaičiuoji šypsenas, verčia tave daugiau šypsotis, vien tai, kad seki savo alkoholio suvartojimą, galbūt daro tavo blaivesniu, vien tai, kad surenki duomenis apie žmones, su kuriais bendravai per savaitę, primena tau, kad reiktų paskambinti seniai matytai tetai. Ką matuoji, tuo ir gyveni. Apie ką nuolat galvoji, su tuo ir susitapatini. Bet norint daugiau judėti neužtenka nuolat ant rankos nešioti Fitbit apyrankę – jei duomenys surenkami paprastai ir neskausmingai, į juos lengva numoti ranka ir užsimiršti. Kuo sunkiau duomenis teko rinkti ir analizuoti, tuo juos vertini rimčiau. Kartais nėra blogai duomenis sąmoningai užsirašinėti ranka: tai leidžia stabtelti ir pagalvoti apie kiekvieną konkretų stebėjimą.

laurynreads's review against another edition

Go to review page

4.0

I found this blog while they were in the midst of the project, so I was AMPED to find out they published a book. I was really happy with the additions and insights that were added. Overall a good time and v inspiring.
More...