Take a photo of a barcode or cover
3.48 AVERAGE
3.48 AVERAGE
1967 m. Kalifornija. Mokytojas Ron Jones susidūrė su sunkumais bandydamas paaiškinti mokiniams, kaip paprasti, normalūs, dori krikščionys vokiečiai galėjo toleruoti, o kartais net ir prisidėti prie Holokausto žiaurumų Antrojo pasaulinio karo metais.
Ron šovė mintis padaryti praktinį eksperimentą. Jis sukūrė fiktyvų The Wave judėjimą, kurį sukonstravo nacių partijos principais (disciplina, paklusnumas, viršenybės jausmas prieš "žemesnio" lygio žmones ar "ne mūsiškius", lyderio kultas). Ron klasė nežinodama tapo šio eksperimento dalyviais; jiems buvo pasakyta, kad judėjimo tikslas - panaikinti demokratiją, sustiprinti bendruomenę. Per ateinančią savaitę netikras judėjimas kai kuriems tapo tikru, buvo įtraukiami nauji nariai (šimtai kitų mokinių) ir Ron pajuto prarandantis kontrolę. Penkta eksperimento diena buvo paskutinė - mokytojas sukvietė mokinius į netikrą mitingą, kuriame atvertė kortas ir atsiprašė: jaunuoliai tapo eksperimento apie fašizmą dalimi. Eksperimentas pavyko gal net per gerai, dėl to susikrimtęs dėstytojas pabaigai paleido filmą apie nacių vykdytus žiaurumus, kad užtvirtintų, jog tas judėjimas buvo juoda dėmė pasaulio istorijoje. Tikiuosi, tiems mokiniams dabar viskas gerai.
Aukščiau aprašyta tikra istorija. Knygoje ji gerokai sudramatizuota, kad būtų pagaulesnė skaitytojui. Knygos idėja - svarbi. Bandos jausmas yra gąsdinantis dalykas, jo apraiškos priverčia prisiminti, kad tas civilizacijos sluoksnis, kuriuo esam per kelis paskutinius tūkstančius metų apsigaubę yra niekis prieš vidinį gyvūną, grūdintą milijonų metų evoliucijos, kurio tikslas išlikti, prisitaikyti. Naciai ir jų darbai yra dar baisiau, bet kartais atrodo, kad tam tikros visuomenės grupės pamiršo, kokį blogio šleifą ta partija su savim vilko. Knygos idėja primena.
Kas nepatiko?
Išpildymas. Gana paviršutiniškai parašyta istorija. Ironiška, kad tikras įvykis man skambėjo kaip niekada negalėjęs įvykti realybėje. Mokytojo veikėjas buvo labai blank, beveik imt ir naudot jį kaip miltus vietoj prieskonių. Ir man sakoma, kad toks žmogus per vieną dieną sugebėjo sumanipuliuot klasę į kultą? Likau neįtikinta, kad mokiniai taip greitai persiėmė mokytojo įtaka. Ir kodėl niekas nekvescionavo, kodėl istorijos pamokos staiga tapo disciplinos pratimais?
Argi nėra tam tikros atskirties highschoole tarp paauglių mokinių ir jų mokytojų? Argi neatrodo tokiu brandos metu jauniems žmonėms mokytojai tokiu šiek tiek lame? Buvo keista, kai sąlyginai visai ne charizmatiškas mokytojas per vieną dieną (!) ėmė ir sukūrė aplink save kultą.
Paskutiniuose puslapiuose bėgis buvo perjungtas į visišką Kristijono Donelaičio didaktiką - kas buvo ir juokinga, ir neįtikima. Mokytojas pats sugalvojo, tyčia kurstė fiktyvų judėjimą, manipuliavo mokiniais, o tada tapo nustebusio pikachu memu, kai eksperimentas pavyko. Labai jau teisuoliškai jis badė pirštu į mokinius ir kalbėjo apie tai, kaip lengvai pasidavę jaunimas įtakai ir sulaukėjo. Atgręžkit tą pirštą į save, didysis edukatoriau.
Bet istorijos mintis gera - nepasiduokit bandos jausmui, įjunkit kritinį mąstym!!
Ron šovė mintis padaryti praktinį eksperimentą. Jis sukūrė fiktyvų The Wave judėjimą, kurį sukonstravo nacių partijos principais (disciplina, paklusnumas, viršenybės jausmas prieš "žemesnio" lygio žmones ar "ne mūsiškius", lyderio kultas). Ron klasė nežinodama tapo šio eksperimento dalyviais; jiems buvo pasakyta, kad judėjimo tikslas - panaikinti demokratiją, sustiprinti bendruomenę. Per ateinančią savaitę netikras judėjimas kai kuriems tapo tikru, buvo įtraukiami nauji nariai (šimtai kitų mokinių) ir Ron pajuto prarandantis kontrolę. Penkta eksperimento diena buvo paskutinė - mokytojas sukvietė mokinius į netikrą mitingą, kuriame atvertė kortas ir atsiprašė: jaunuoliai tapo eksperimento apie fašizmą dalimi. Eksperimentas pavyko gal net per gerai, dėl to susikrimtęs dėstytojas pabaigai paleido filmą apie nacių vykdytus žiaurumus, kad užtvirtintų, jog tas judėjimas buvo juoda dėmė pasaulio istorijoje. Tikiuosi, tiems mokiniams dabar viskas gerai.
Aukščiau aprašyta tikra istorija. Knygoje ji gerokai sudramatizuota, kad būtų pagaulesnė skaitytojui. Knygos idėja - svarbi. Bandos jausmas yra gąsdinantis dalykas, jo apraiškos priverčia prisiminti, kad tas civilizacijos sluoksnis, kuriuo esam per kelis paskutinius tūkstančius metų apsigaubę yra niekis prieš vidinį gyvūną, grūdintą milijonų metų evoliucijos, kurio tikslas išlikti, prisitaikyti. Naciai ir jų darbai yra dar baisiau, bet kartais atrodo, kad tam tikros visuomenės grupės pamiršo, kokį blogio šleifą ta partija su savim vilko. Knygos idėja primena.
Kas nepatiko?
Išpildymas. Gana paviršutiniškai parašyta istorija. Ironiška, kad tikras įvykis man skambėjo kaip niekada negalėjęs įvykti realybėje. Mokytojo veikėjas buvo labai blank, beveik imt ir naudot jį kaip miltus vietoj prieskonių. Ir man sakoma, kad toks žmogus per vieną dieną sugebėjo sumanipuliuot klasę į kultą? Likau neįtikinta, kad mokiniai taip greitai persiėmė mokytojo įtaka. Ir kodėl niekas nekvescionavo, kodėl istorijos pamokos staiga tapo disciplinos pratimais?
Argi nėra tam tikros atskirties highschoole tarp paauglių mokinių ir jų mokytojų? Argi neatrodo tokiu brandos metu jauniems žmonėms mokytojai tokiu šiek tiek lame? Buvo keista, kai sąlyginai visai ne charizmatiškas mokytojas per vieną dieną (!) ėmė ir sukūrė aplink save kultą.
Paskutiniuose puslapiuose bėgis buvo perjungtas į visišką Kristijono Donelaičio didaktiką - kas buvo ir juokinga, ir neįtikima. Mokytojas pats sugalvojo, tyčia kurstė fiktyvų judėjimą, manipuliavo mokiniais, o tada tapo nustebusio pikachu memu, kai eksperimentas pavyko. Labai jau teisuoliškai jis badė pirštu į mokinius ir kalbėjo apie tai, kaip lengvai pasidavę jaunimas įtakai ir sulaukėjo. Atgręžkit tą pirštą į save, didysis edukatoriau.
Bet istorijos mintis gera - nepasiduokit bandos jausmui, įjunkit kritinį mąstym!!
This book was recommended to me by a co-worker because I teach World History. Unfortunately the book wasn't as powerful as I had hoped. In some ways it seemed predictable and was not exciting. It is sad that the teacher was able to recreate a group similar to the Nazis, but I think that is partially because all high school students are looking to fit in somewhere. I hate to say it, but this book didn't impress me as much as it did my co-worker.
informative
reflective
tense
fast-paced
Plot or Character Driven:
Plot
Strong character development:
Yes
Loveable characters:
Yes
Diverse cast of characters:
No
Flaws of characters a main focus:
Yes
This book may be old (I got a copy being recycled from a highschool library) but it shows us how quickly we all slip into group think. It points out how slippery the slope of giving up free will is.
One of the most silly novels I have ever read in my entire life !
Very shallow characters, un-organized narration and a very unreal dialogue
Watch out !!
Very shallow characters, un-organized narration and a very unreal dialogue
Watch out !!
dark
fast-paced
Grabbed this book from the book room because it came recommended...and because it was short. I am teaching an ELA class for ESL students...and a lot of my students don't speak enough English to get into anything too complicated.
The story is a bit outdated (needs to be modernized!)...but it is a good story...and it has some good themes that resonate today. Most of my students stuck with the story---they may not have loved it, but they enjoyed it.
I personally would not have chosen this story...but as pickings are slim, I would do it again...especially if to avoid "Homeless Bird" or "Nothing But the Truth".
Read it if you are interested in the Holocaust...or in "group power"....
The story is a bit outdated (needs to be modernized!)...but it is a good story...and it has some good themes that resonate today. Most of my students stuck with the story---they may not have loved it, but they enjoyed it.
I personally would not have chosen this story...but as pickings are slim, I would do it again...especially if to avoid "Homeless Bird" or "Nothing But the Truth".
Read it if you are interested in the Holocaust...or in "group power"....
reflective
tense
medium-paced
Plot or Character Driven:
Plot
Strong character development:
No
Loveable characters:
No
Diverse cast of characters:
No
Flaws of characters a main focus:
Yes
Das Buch ist gut geschrieben und sehr kurzweilig. Nur das Ende hat mir nicht gefallen. Das offene Ende bietet einfach zu viele Möglichkeiten und auch die Logik, warum gerade zwei Charaktere behilflich sein mussten, erschließt sich mir nicht.